Pasinaudodami keturis mėnesius galiojusiu įstatymo pakeitimu, beveik 1 tūkstantis piliečių iki birželio 1 d. pateikė prašymus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) už Lietuvos miestuose turėtą ir valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Daugiau kaip pusė visų prašymų gauta Vilniaus mieste. Į dalį prašymų jau atsižvelgta ir pagal juos suformuoti miško sklypai.
Nuo šių metų vasario 1 d. iki birželio 1 d. NŽT sulaukė 985 piliečių visoje Lietuvoje prašymų pakeisti valią ir už mieste turėtą žemę atlyginti mišku kaimo vietovėje. NŽT Vilniaus skyrius gavo 554, Kauno – 268, Palangos – 58, Panevėžio – 34 prašymus.
Šiuo metu NŽT rengiamos išvados dėl miško žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai, taip pat piliečių pasirinktose kadastro vietovėse projektuojami miško sklypai. Daliai pirmųjų vasarį pateikusių prašymus piliečių jau parengtos išvados ir žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti sklypai. Iki birželio 7 d. buvo parengtos 253 išvados dėl miško žemės perdavimo nuosavybėn neatlygintinai – iš viso į 317 ha miško, kurio vertė – 400 tūkst. eurų.
2019 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymas, numatantis galimybę piliečiams iki 2019 m. birželio 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį mieste, už kurią dar nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.
NŽT atkreipia dėmesį, kad terminas iki kada piliečiai galėjo pakeisti valią yra pasibaigęs, prašymai dėl valios keitimo nebepriimami.
Nuosavybės teises į mieste turėtą žemę dar liko atkurti 5,9 tūkst. piliečių – iš viso į 3,3 tūkst. ha. Nuosavybės teisės į mieste turėtą žemę jau atkurtos 91,5 proc. – 45,8 tūkst. piliečių grąžinta 36 tūkst. ha žemės.
